Prieinamos svetainės žmonėms BE negalių

Prieš porą savaičių WebAIM paskelbė ekrano “skaityklių” naudotojų apklausos rezultatus. Nepaisant to, kad man ganėtinai keistai skamba kai kurių klausimų, o ypač atsakymų variantų formuluotės, pats tyrimas… neatskleidė nieko naujo ar išskirtinio tarp interneto naudojų su negalia.

Ką sako screenreader’ių naudotojai?

Žiūriu vien į skaičius, ir beveik neinterpretuoju jų prasmės:

  • Apie trečdalis teigia esą arba ekspertai, arba pradinukai kompiuterių naudojime. Tai reiškia, kad likę 70% yra daugiau mažiau tai ką Alanas Cooperis vadina perpetual intermediates
  • Pirmame svetainės puslapyje, apie 80% skaito turinį arba spaudžia nuorodas. Likę naudojasi paieška.
  • Geros sub-antraštės yra labai svarbu beveik visiems!
  • Paieška svetainėje yra naudinga daugiau nei pusei vartotojų!
  • “Svetainės žemėlapis” yra ne tiek naudingas, kiek atrodo didžiajai daliai web meistrelių.
  • “Tekstinė” svetainės versija yra mažiau populiari negu “pritaikyta ekrano skaityklei”.
  • Iššokantys langai yra “sunkūs” naudotis
  • Didžioji dalis atsakiusiųjų nesuvokia kas yra web 2.0
  • Flash turinys yra “sunkus” naudotis
  • PDF turinys yra pakankamai “sunkus” naudotis

O kaip elgiasi “normalūs” žmonės?

Dabar man kas nors atsakykite – kuo gi tie neįgalieji taip skiriasi nuo eilinių interneto vartotojų? Štai jums 7 nemokami interneto svetainių kūrimo patarimai:

  • Internete veikia du principai: turinys yra karalius, o žmonės ieško kur paspausti, kad pereiti toliau, kas privestų prie geresnio karališko turinio. Neįgalieji elgiasi lygiai taip pat.
  • Rašant tiek komercinės svetainės tekstą, tiek blogą, tiek referatą universitete, vienas pirmųjų duodamų patarimų yra netuščiažodžiauti: “tegul teksto būna nedaug, ir tegul jis būna gražiai suskaidytas“. Jeigu screenreader’io naudotojas antraštes pritaiko “šokinėjimui” tarp teksto dalių, tai lygiai taip pat eilinis vartotojas “šokinėja” tarp jų skanuodamas svetainės tekstą.
  • Raktažodžiais paremta vertikali paieška duoda puikius rezultatus ir yra greitesnis naršymo būdas. Iš dalis dėl to, kad per mažai tiek didelių, tiek mažų svetainių pamąsto apie elementarią informacijos architektūrą. Jei kalbame apie usability – interfeisas neturi atspindėti vidinio sistemos veikimo, o informacija turi būti išdėstyta pagal tai, kaip ją įsivaizduoja vartotojai, o ne pagal taip, kaip direktorius ją susidėlioja ant savo stalo. Tada ir svetainės žemėlapis bus naudingas eiliniam vartotojui.
  • Eiliniai interneto vartotojai popup’ų nemėgsta lygiai taip pat kaip ir neįgalieji.
  • Eiliniai interneto vartotojai (bereikalingo) Flash turinio vengia lygiai taip pat kaip ir neįgalieji – jis tinka daug kam, tačiau toli gražu ne informacijai skleisti. Išimtis: vaizdinis komikso tipo procesų atvaizdavimas, kaip pvz. Google su Chrome, pagerina greitą informacijos perteikimą matantiesiems.
  • Tavo (ir mano) mama nežino kas yra web 2.0, todėl verta spjauti į visus buzzwordus ir sukurti tiesiog veikiančią svetainę.
  • Eiliniai interneto vartotojai rinksis paprastą, o ne PDF turinio versiją, kai tik turės tokią galimybę. Lygiai kaip ir neįgalieji.

Nekurkite “neįgaliesiems pritaikytų/prieinamų” svetainių!

Man velniškai patiko Bruce Lawson straipsnyje apie mobilų internetą pateiktas pavyzdys: Tesco apie 2002 metus sukūrė neįgaliesiems “prieinamą” svetainę. Dalis žmonių be negalios ją naudojo tiesiog todėl, kad ji buvo paprastesnė, greitesnė, patogesnė ir visaip kitaip geresnė!

Visai neseniai, diskutuojant Javascript klausimais, turėjau ilgai ir nuobodžiai ginčytis ir aiškinti, kad sukurti svetainę be Javascript yra lengviau, negu su. Gi tuo tarpu mano oponentai man bandė įteigti, kad “svetainės be JS kūrimas ir palaikymas [maintenance] yra brangesnis”. Gal jie ir teisūs, kad tenka šiek tiek pasukti galvą, kaip naujausias web 2.0 savybes perteikti klasikinio tinklo kontekste, tačiau šiandien visi tie kurie ginčijosi, pirma sukuria, sakykim, formą, tada surašo validacijos kodą server side, tada įsitikina, kad ta validacija veikia ir tik tada suprogramuoja JS validaciją. T.y. pirma sukuriama veikianti sistema, o tik po to ji papildomu darbu sugadinama ir tampa “nebeprieinama”. To galima išvengti palyginti mažomis sąnaudomis, tuo pačiu užtikrinant SEO ir šiaip veikimą didesniam vartotojų ratui. Ar gal kas norit paprieštarauti, kad server side validacija nereikalinga?…

Ir dar keli smulkūs pastebėjimai apie apklausą…

  • 84% atsakovų teigia, kad atnaujina savo screen reader’į per maždaug metus nuo jo pasirodymo laiko. Tačiau 33% vis dar naudoja IE6…
  • “Peršokti prie turinio” nuorodos: klausimo formulavimas visiškai neanalizuoja ar vartotojo primary concern yra “skaityti turinį” ar “naudotis navigacija” ir kuris iš jų yra naudingesnis. Nors ir nedaug daugiau, tačiau net klausime apie pirmąjį svetainės puslapį, dauguma atsakė, kad jie skaito! Mano nuomone tam, kad priimti sprendimą “eiti į kitą puslapį”, t.y. naudotis navigacija, visų pirma reikia peržvelgti turinį, todėl tvarka “[peršokti prie turinio] — skaityti turinį — [peršokti pastraipą, nes neįdomu] — [peršokti atgal į navigaciją] turėtų būti neteisinga (plg. “[peršokti prie navigacijos? - ne] — skaityti turinį — [peršokti pastraipą, nes neįdomu] — [navigacija jau čia]“). Kita vertus, vartotojų testų nedariau, todėl negaliu ginčytis…
  • Labai svarbu apibūdinti paveiksliukų turinį, o ne tik abstrakčiai apibrėžti prasmę – “Kompanijos logotipas” ar “Mano nuotrauka Afrikoje” yra visada geriau negu tiesiog “Kompanija” ar “Aš” kaip alt tekstas.

Kas yra accessibility?

Man dažnai yra sunku suvokti, kai žmonės kalba apie accessibility kaip apie dalyką, kurį reikia daryti tam, kad svetainė būtų pritaikyta žmonėms su negalia. Tai yra didžiausias melas, o taipogi tai negalioja visame pasaulyje. Gal kas galite man pasiūlyti programinę įrangą, kuri gražiai skaitytų lietuvių kalba sukurtas svetaines? Juk žemagrindžiai autobusai yra gerai ne todėl, kad į juos lengva įvažiuoti su invalido vežimėliu, o todėl, kad net tau į juos įlipti yra lengviau, nes nereikia aukštai kelti kojų! Tai, kas yra lengvai naudojama tada, kai neturi visų fizinių priemonių, yra dar lengviau naudojama tada kai jas turi – nuo to ir reikia pradėti kurti tiek interneto svetaines, tiek visus kitus produktus.

One Response to “Prieinamos svetainės žmonėms BE negalių”

Komentarų RSS

džiugu, kad mąstai teisinga kryptimi.

‘neįgaliesiems pritaikytos svetainės’ tapo marketingistų šūkiu, kad galėtų brangiau ‘prakišti’ savo produktą. taip – TOKIO pritaikymo niekam nereikia.

Leave a Reply