Žmogaus kūne yra daug rudimentinių organų. Be abejo, smegenys yra geras daiktas, ir nejaukiai skamba mintis, kad dalis jų atrofuojasi, tačiau jeigu tikėti Darvinu – laikui bėgant nereikalingus organus pakeičia reikalingesni. Kas gali paneigti, kad po šimtų, tūkstančių, milijonų metų, tie žmonės, kurie turi smegenyse vietos rašymo įgūdžiams, bet turi mažiau vietos, sakykim, skaičiavimo ir logikos įgūdžiams nebus gerokai silpnesni?

Gal ir gerai sakai, dėl to tingumo, kad dėl technologijos pagalbos, nustojame siekti kažko daugiau. Bet čia jau individualaus žmogaus reikalas – kiekvienas technologijos pasiekimas atveria naujas teritorijas. Kiekvienas gyvenimo kokybės patobulimas taupo laiką – jeigu aš neskalbiu rūbų rankomis, aš galiu perskaityti knygą. Jeigu aš turiu galimybę skraidyti lėktuvu – aš pamatau daugiau pasaulio. Jeigu aš turiu kompiuterį – man nereikia eiti iki bibliotekos. Ką kiekvienas daro su tuo sutaupytu laiku ir patogumu – ar išnaudoja alaus gėrimui ir bukėjimui prie TV, ar vistik daro kažkokius kitus, naujus dalykus – čia jau kitas klausimas ir joks rašymas ranka to neišspręs.

O su overloadu, tai vieno žmogaus “triukšmas” yra kito žmogaus auksas. Tačiau jei kalbėti apie pernai metų žinias – galiu ramia širdim pasakyti, kad tai, ką skaičiau aš, būtent apie naujus dalykus – tuos, kurių iki tol nebuvo – naujienas, jau šiandien naudoju darbe. Be abejo, tas progresas ateina tik iš nedidelės to žinių srauto dalies, bet kaip jau sakiau – iš kur žinoti ką išmesti? Ir kas svarbiausia – kodėl išmesti tai, o ne kažką kita?

Žmogaus smegenų veikimas yra atmintis ir šablonų derinimas. Skaitant, žmogus atpažįsta žodžius kaip figūras – paraidžiui labai retai juk tenka tai daryti. Rašant klaviatūra, pirštai pusiau automatiškai moka tas kombinacijas kaip grupes. Rašant ranka – analogiška situacija, tik kiek sudėtingesnė ir reikalaujanti daugiau fizinių pastangų. Aš vistiek pasilieku prie minties, kad gebėjimas atpažinti ir naudoti kitus šablonus (kad ir pvz. žmonių elgesio modelius ar visuomenės vystymosi dėsningumus) yra vertingesnis, negu pats rašymas ranka, išskyrus specializuotus atvejus (pvz. antropologai ir rašto istorijos tyrinėtojai).

O su tuo ne į temą, tai čia kaip tik greičiau atgal prie originalios mano minties – t.y. dalykai vienoj pusėj iš mokslinės fantastikos srities, o kitoj iš visuomenės dinamikos. Mano tiesioginis kasdienis darbas yra daryti, kad įrengimais ir visokiais internetais būtų lengviau naudotis – ir kartais ateina dienos, kai atrodo, kad gaminu tai, kas galų gale prives prie tokio gyvenimo, kuris yra pavaizduotas WALL-E. O tada jau ateina nujautimas, kad tai ką aš pats savo rankom griaunu (tradicijos, “tikrumas”), tai tie kas jaunesni už mane (yra ir tokių) vistiek griaus dar labiau. O iš kitos pusės, tai kas čia tokio? Evoliucija. Stipriausių išlikimas.

Iš pozityvios pusės – jaunesni mokės geriau dirbti – reiškias galės mano pensiją lengviau mokėti :)

O finale viskas vistiek susiveda į tai, kad informacijos overloadas yra nežmoniškas, ir tiek kiek jos sukasi aplinkui elementariai negali tilpti į galvą. O tada ir ieškai – ką išmesti?

Nesakau ir kad lavinimo programas reikia keisti radikaliai, šiandien. Tačiau anksčiau ar vėliau tai neišvengiamai įvyks – rašymas ranka, kaip pats sakai, nyksta ir yra prarandamas. Ir ateityje jis vienu ar kitu atveju vistiek liks tik meno rūšimi. Ar su tuo reikia kovoti? Nemanau. Galima tiesiog palaipsniui pradėti tam ruoštis. Jeigu sakykim dabar mokykloje yra 20 valandų rašymo per savaitę, tai tegul geriau būna 19 rašymo ir 1 klaviatūros. O po 5 metų – 15 rašymo ir 5 klaviatūros. Ateitis yra šiandien.

Disciplinos ugdymą rašymo pratimais užskaitau – neįvertinau šito. Bet gal disciplinos ugdymui yra ir geresnių būdų?.. O jeigu nežinome jų – gal reikia jų išrasti?

Užskaitau ir “psichologus vietoje draugų” :) Tačiau, jeigu ne per daug įžūlu ir nereikia priimti asmeniškai (man įdomu, noriu suprasti), klausimas – nepaisant to, kad sutinku su tokiu pasakymu, bet įvertinant tokio pasakymo egzistavimą šioje temoje ir šitame kontekste… ar tai nėra tiesiog požiūrio į šiuolaikinę visuomenę (ir jos ateitį) vidinio, negatyvaus ir pesimistinio vertinimo išraiška?

Ir nesakau, kad mokytis reikia tik tai ko reikia. Mokytis reikia daug dalykų. Žemaitę gal nebūtinai reikia skaityti, man asmeniškai yra kitų, labiau patinkančių autorių. Bet ją galima skaityti elektroniniu formatu – nebūtinai nuo popieriaus. Ir fizika irgi visiems turi būti privaloma, nepaisant to, kad dauguma turbūt niekada ir neskaičiuoja kas būna traukiniuose judančiuose šviesos greičiu. Ir su visais kitais mokslais.

Dar kartelį – neteigiu čia, kad mokytis reikia tiktai ko reikia.

Teigiu, kad mokėjimas raiškia, taisyklinga kalba perduoti mintis yra labai svarbu. O kas dėl judesių tikslumo… Bene, pirštų judinimas ant klaviatūros nėra tikslumo ir motorikos lavinimas?

Grojimo muzikos instrumentu vaikai mokykloje nemokomi kiekvieną dieną. Nemačiau, be abejo, mokymo planų. Bet faktas, kad rašyti ranka jie mokomi tikrai daugiau negu groti muzikos instrumentu. O rašyti kompiuteriu nemokomi išvis.

Šiandien iš veiksmų, kuriuos normalus žmogus atlieka negalvodamas, nes kartoja juos pastoviai, tai elementariausi būtų naudojimasis šakute, šaukštu ir tušinuku. Mano nuomone, jau laikas po truputį tušinuką mesti lauk, ir priimti į klubą klaviatūrą. Laikmetis toks. Lygiai kaip ietis, lankus ir strėles pakeitė… well, pinigai :) taip ir rašymo priemonės anksčiau ar vėliau išnyks ir liks tik hobiu.