Vos prieš porą mėnesių garsiai nuskambėjo Ajaxian, kai paėmė ir įdėjo besisukančios Coca Cola skardinės pavyzdį į iframe tiesiogiai iš autoriaus svetainės. Gana panašus atvejis buvo ir su Douglas Crockford JSON2 biblioteka bent keletoje didokų svetainių (žr. pirmą šaltinio eilutę).

Moralas toks – jeigu įtrauki į savo kodą failus tiesiogiai iš kitų žmonių serverių, ypač jeigu jų nepažįsti ir nepaklausi jų sutikimo, viskas gali baigtis blogai. Štai pvz. mano blog’as naudoja html5.js – aš galėčiai ramiai pakeisti jį taip, kad jis vogtų jūsų svetainės lankytojų slaptažodžius ir siųstų man. Bet aš neesu blogietis ir to nedarysiu.

Jeigu kam nors reikia įsijungti HTML5 Internet Exploreryje – galima gi paimti ir parsisiųsti tą JS ir pasidėti savo svetainėje. Bet jeigu jau taip gaila srauto – Remy Sharp leidžia tiesiogiai naudoti jo sukurtą versiją iš Google Code SVN.

Man iš tikro negaila, bet pagunda bent pajuokauti yra… Tu žinai kas tu esi. Ar ne?

Dienos klausimas – vis tik, kodėl pirmoje klasėje vaikai mokomi tokio beverčio įgūdžio kaip dailyraštis? Šią tingią sekmadienio popietę praleidau klaidžiodamas internetų gūdybėse, kol užkliuvau už šio “Ar žinote, kad…” video klipuko. Vienas iš faktų jame – geidžiamiausios darbo vietos prieš dešimtmetį tiesiog dar nebuvo išrastos. Tokiu greičiu judančiame pasaulyje, kai tai, ką išmoksti universitete pirmais metais, jau būna pasenę kai baigi, privalomai mokyti dalykų, kurie yra atgyvenę, reiškia elementarų resursų švaistymą ir praktiškai sukelia ekonominį atsilikimą ateityje.
(more…)

Prėjusį penktadienį Brighton’e vyko FullFrontal 2009 JavaScript konferencija, kurioje turėjau progą apsilankyti. Tikrai nenusivyliau!

Šiame blogo įraše susidėjau tai, ką pasižymėjau pats sau beklausydamas kalbėtojų. Pačių kalbų tikrai neketinu aprašinėti – tai puikiai padarė Ajaxian (nuorodas pateikiu), o skaidrės taipogi prieinamos viešai.

Jeigu kažkuris punktas sudomino – palikit komentarą – išplėsiu!
(more…)

Gyveno kartą bomžas. Biednas buvo, neturėjo pinigų, šalo žiemą lauke.

Vieną dieną sužinojo, kad kai kurie butai būna neužrakinti. Gal dėl savininkų žioplumo, gal dėl to, kad pametė raktus – nesvarbu kodėl.

Nuėjo bomžas į laiptinę ir pradėjo tikrinti duris. Na ir rado atrakintas. Įėjo į vidų ir šiltai sau miega.

Juk tai nėra įsibrovimas į svetimą valdą, nes nu juk bomžui šalta. Ir tai nėra neteisėta, nes nu juk žalos tai jis nepadarė – išsimiegojo, neprišiko, išėjo. Butas vietoje, visi daiktai vietoje. Vagystės nėra. Žalos lyg irgi nėra.

Anglijoje, gi, žmonės, sakoma, daug uždirba. Todėl pas juos bomžai geriau gyvena. Prisirenka daugiau išmaldos, todėl gali miegoti nakvynės namuose. Todėl Lietuvoje bomžai tiesiog turi teisę eiti į svetimus namus ir ten miegoti.

Ir apskritai, bomžai turėtų įsteigti bomžų partiją, ir kovoti už teisę, kad visi žmonės paliktų duris atrakintas, kad jie galėtų ateiti ir miegoti kada nori. Nes na juk ne įsibrovimas į svetimą valdą ir visi turėtų turėt teisę miegoti svetimuose butuose.

Kaip jau kažkada minėjau, kiekvieną dieną, net nesusimąstydami, visi su tuo susiduria. Tikriausiai esate girdėję, kad dažnas naudojasi, tačiau kas kartą greičiausiai pagalvojate, kad ne vienam pasitaiko, kad dažniausiai tenka sutikti tokią situaciją, kurioje, atrodo, kiekvienam sekasi sunkiai sulaukti, kol pasieks žinia, kad kartais niekaip nepavyksta daugybę kartų gerokai supaprastinti to, kas gana ilgai leidžia daryti išvadą, kad kai kurie vartotojai, kaip pastebėjote, niekada nebus patenkinti. Ne kartą sakiau – tai ne atsitiktinumas!

Apie tai šiandien ir papasakosiu.

Neseniai perskaičiau Bill Buxton knygą “Sketching User Experiences”. Nepaisant to, kad aš jau seniai vertinu prototipų gamybą, kai tai leidžia biudžetas, knyga atvėrė akis, tuo kad prototipų daryti pačioje pradžioje išvis nereikia – užtenka tiesiog eskizų. Būtent tas atskyrimas tarp eskizų ir prototipų ir yra esminis dalykas, kurį iš jos pasiėmiau. Iš tiesų, eskizas kartais gali būti daug vertingesnis negu pats prototipas, dėl savo savybių.
(more…)

Alanas Cooperis savo knygose pastoviai kartoja, kad blogiausias dalykas, kurį galima padaryti vartotojui, tai priversti jį jaustis kvailu. Bene lengviausia šį “tikslą” pasiekti yra validacijoje – kiekvienas bereikalingas klaidos pranešimas ir kiekviena sistema, kuri man trukdo daryti dalykus mano būdu, tiesiog ir verčia mane daužyti galvą į sieną su klausimu “Nu, kodėl šito reikia?” Šiandien aptikau puikų to pavyzdį:

function isNumberKey(evt)
{
     var charCode = (evt.which) ? evt.which : event.keyCode
     if (charCode > 31 && (charCode < 48 || charCode > 57))
        return false;

     return true;
}

(more…)

Jau kuris laikas pavydėjau Bruce Lawson, kad jis paėmė ir sužymėjo savo blog’ą HTML5. Kentėjau, tingėjau ir atidėliojau, kol va pagaliau šį savaitgalį paėmiau ir pasidariau tai pats. Tiesa, ne iki galo ir ne visai taip kaip norėjau, bet hell – HTML5 galima privaloma, bent dalinai, naudoti jau šiandien.

(more…)

Taip jau nutiko, kad gyvenu Airijoje, o Google sugalvojo padaryti fantastišką promo, ir panašu, kad visiems Airijos ir Didžiosios Britanijos Analytics vartotojams padovanojo 100 eurų be įsipareigojimų. 50 jų ketinu panaudoti savo Piktiems Kėslams, o likusiems skelbiu konkursą, nes, na, taip įdomiau, o ir Piktų Kėslų ne tiek ir daug.
(more…)

Prieš porą dienų perskaičiau gana gąsdinantį įrašą, apie tai, kad Lietuvoje jau (beveik) turime cenzūros internete įstatymą. Pirma reakcija buvo, kad nejaugi man dabar reikės šį savaitgalį pradėti organizuoti kažką panašaus į Blackout Ireland ar New Zealand Internet Blackout. Tiesa, pastarųjų problemos kyla daugiau iš P2P ir autorinių teisių pažeidimų, tačiau viskas bet kuriuo atveju atsiremia į viena – interneto cenzūrą. Tačiau ar iš tikro viskas yra taip blogai?
(more…)

Aš esu įsitikinęs, kad Firefox turi tokį pluginą. O va Opera be jokio plugino turi greituosius nustatymus, kuriuose galima greitai išjungti Javascript, Flash, kukius viename tab’e. Velniškai patogu testuojant graceful degradation ir progressive enhancement.

Na va – prašau. Vakar parašiau apie skaičius, o šiandien gaunu Baader-Meinhof.

Marketer.lt rašo:

<…> (DB: vartotojai) daug labiau linkę atkreipti dėmesį (ir atlikti pirkimo sprendimą ar bent ieškoti daugiau informacijos) į produktus, minimus straipsniuose negu kitose reklamos formose

(more…)