Kas?

Twenty Major yra toks žmogus, kuris gyvena kažkur pietiniame Dubline, mėgsta laiką leisti Ron’s pube ir gerti Guinessą. Jis rašo blogą, kuriame gausu juodojo politinio ir nepolitinio humoro, keiksmažodžių ir nuostabiai gilių įžvalgų. Visas jo blog’as gana stipriai primenta South Parką, o pats autorius visai pelnytai tris kartus iš eilės nugalėjo Airijos blogerių apdovanojimus. Tai va, tas žmogus kažkokiu būdu sugebėjo įtikinti leidėjus, kad jis gali parašyti ir knygą…

Ką?

…kuri pasakoja istoriją, apie jo draugo, muzikos įrašų parduotuvės savininko, nužudymą ir jo priežastis (kurios be abejo yra konspiracija ir bandymas užkariauti pasaulį). Kaip ir blog’e, knygoje netrūksta smagaus absurdo, kelyje pastoviai pasitaiko personažai-imigrantai (paminėti ir lietuviai) bei šiaip atsispindi tikrasis gyvenimas Dubline, su visais jo “pasididžiavimais” ir padugnėmis. Tikrai nuoširdžiai kvatojausi beskaitydamas kai kurias vietas, tačiau…

Ar?

…perskaičius maždaug trečdalį pasidarė beprotiškai nuobodu – be abejo, norėjosi pabaigti ir įsitikinti kokiu būdu gauja draugų nugali piktuosius genijus, kurie primena Dr. Evil, tačiau bendrai paėmus, nepaisant konspiracijos dydžio ir absurdiškumo, pagrindinė istorija yra visiškas mėšlas. Kita vertus, turbūt kitko ir nereikėjo tikėtis? Liūdniausia, kad negyvenant Airijoje, šią knygą suprasti turbūt būtų per sunku. O gaila – autorius tikrai moka dėlioti žodžius ir sekti pasakas, bei yra vertas tarptautinio pripažinimo. Įdomu, kada atsiras kas nors panašaus Lietuvos blogosferoje?

Realybė

Neskanų kvapą burnoje pradėjau jausti vos tik apsisprendžiau pirkti… Paslauga buvo gerai išreklamuota, todėl nuėjau į netoli namų esančią “3G” parduotuvę ir jie man ten pasakė, kad teikimo pradžia atidėta ir kad kreipčiausi tiesiogiai į Three. Dar pasakė, kad tėra viena oficiali Three parduotuvė centre – kita uždaryta. Smagu!

Už valandos paskambino Three (nes buvau registruotas pranešimui apie teikimo pradžią) ir pasakė, kad visos parduotuvės veikia ir paslauga irgi veikia. Įdomu.

Šeštadienį apsilankiau Carphone Warehouse, ten pasakė, kad centre veikia tik viena parduotuvė. Įdomu. Bet kadangi jie turėjo modemą ir paketą – nusipirkau. €179. Pirkimo procedūra užtruko 20 minučių ir jie nusirašė mano duomenis – atsiprašau, bet koks tikslas turėti “prepay” jeigu jis nesuteikia anonimiškumo? Ir koks tikslas daryti paprastą pakuotę, jeigu parduotuvėje vistiek sugaišti pusę dienos? Jeigu jie nori klientų – viskas turi būti paprasta kaip du kart du – atėjau į BET KURĮ prekybos centrą ar spaudos kioską, susimokėjau už modemą ir SIM kortelę ir prijungiau prie kompiuterio – lygiai kaip ir su paprastais telefonais. Na bet interneto namie labiau norėjosi, negu bumbėti.

Melai

Sunku net prisiminti kiek problemų teko apeiti, kol pagaliau viskas pradėjo veikti. Tačiau štai keletas klausimų:

• Kodėl dėžutėje su modemu yra neaiškios paskirties papildomas USB laidas ir jokios instrukcijos kaip juo naudotis, tačiau nėra papildomos antenos?
• Kodėl kiekvienas HTTP request’as į naujai lankomą puslapį yra redirektinamas į notify.three.co.uk, ten pasetinamas kukis ir tada redirektinama atgal? Kodėl Three išvis žiūri į mano kukius, kurie priklauso man ir trečioms šalims?
• Kodėl MyThree veikia tik su Internet Explorer?
• Kodėl greitis niekada nepakyla daugiau negu 50kb/s (400kbit – apie aštuntadalis pažadėto)?
• Kodėl negaliu aplankyti kai kurių svetainių ir apie tai pateikiamos tik “neaiškios kilmės” klaidos? (Atsakymas: nes tose svetainėse yra Daug Didelių Failų)
• Kodėl spausdintame reklaminiame palyginamąjame buklete parašyta, kad parsiunčiamų duomenų kiekis neribojamas (fair-use), bet realiai visur skelbiama ir iš tikro yra 10Gb, o po to neaišku kas – vienur 5ct kitur 50ct už MEGABAITĄ?
• Kodėl aš toks žioplas ir nepasižiūrėjau atsiliepimų prieš pirkdamas? Ar gal kodėl aš taip labai norėjau interneto namie… Prisiminiau. Kad bloginčiau dažniau.

Verdiktas

Jeigu visiškai visiškai nėra kitos galimybės – Three internetas yra visai pakenčiamas. Ir šiaip jau ne per daug brangus. Tačiau jeigu nerasiu ZTE MF622 atrišimo sprendimo (kad vėliau pabėgti į O2 arba Vodafone jeigu bus galimybė) – manau, kad pasinaudosiu 14 day money back guarantee…

O ką – jūs galvojote vien Lietuvoje žmonės apgaudinėjami?

Kaip ten bebūtų – istorija savotiškai smagi, dar nepasibaigusi ir be abejo – jeigu turite kokios nors informacijos ar tai šiaip logiškai paremtų idėjų, prašau, pasidalinkite!

Žaidėjai

Aš (be abejo), mano pusbrolis Gedas, jo bendra-namė lenkė Anička (auka), kita bendra-namė lenkė Agnes, vagys, policija. Veiksmas vyksta Dungarvan’o (8000 gyventojų, 1000 lietuvių) “priemiesčiuose”.

Dingimas

Penktadienį apytiksliai 22-23 valandą pradingo Aničkos rankinė – didelė, ryški, blizganti, geltona. Turinys: juoda piniginė su ID kortele, fotoaparatas, mobilus telefonas, apie 30 eurų ir daug kosmetikos. Pirma versija – rankinė nusimetė namie. Antra versija – rankinė mano mašinoje. Trečia versija – rankinė Agnes kambaryje. Pasirodo Anička ir Agnes nusipirko vienodas rankines. Į ilgas moteriškas istorijas, kodėl taip nutiko, gilintis neverta, bet jeigu turite fantazijos – galite susigalvoti daug smagios pašalinės informacijos savo juokui. Ketvirta versija – rankinė prekybos centre, iš kurio grįžome tą vakarą.

Pirmos keturios versijos buvo neteisingos – galutinai įsitikinome šeštadienį ryte. Aničkos telefonas turi labai garsų ir šlykštų žadintuvą – taigi jeigu rankinė vis dar būtų namie – kas nors būtų tikrai girdėjęs. Ypač dėl streso sunkiai mieganti Anička. Be to, iš vakaro bandėme skambinti į telefoną – nieko nesigirdėjo, nors telefonas buvo įjungtas.

Prekybos centro informacija tiesiog pasakė, kad nieko nerado – tačiau jos ten ir negalėjo būti. Labai gerai atsimenu, kad rankinė buvo likusi ant sofos, nes tuo metu ant jos sėdėjo Gedas ir Anička, o aš norėjau prie jų prisijungti (mmmm… minkšta sofa…), bet negalėjau – nes rankinė užėmė visą likusią vietą (taip, ji buvo tokia didelė). Taigi, rankinė dingo iš virtuvės, nuo sofos, kuri yra labai lengvai pasiekiama nuo galinių durų, kurios buvo neužrakintos, nes aš su Gedu laikas nuo laiko nueidavome parūkyti (žinau, kad nesveika, akivaizdu – dar ir nuostolinga). Taigi – penkta versija.

Vagystė

Šeštadienį ryte Anička kreipėsi į policiją. Eidama link gardistų ofiso, ji sutiko keletą pažįstamų, kurie gyvena (nepatikrintais duomenimis) kažkur netoliese – juos tą pačią naktį taip pat apvogė! Tačiau jie į policiją kreiptis neketino, nes… na. Jie lenkai ir įpratę prie to pačio kaip ir mes. Niekada neužmiršiu, kaip kažkas laužėsi per mano buto duris, o paskambinus 02 policininkas man pasakė: “Tai ką – tu ne vyras? Pats susitvarkyti negali?”

Policijoje paiškėjo dar truputis – tą naktį kaimynystėje įvyko ir dar mažų mažiausiai viena vagystė! Šeštadienio popietę teko praleisti namie, nes namų raktai buvo Aničkos rankinuke… Namie pakankamai nešiojamų kompiuterių, video kamerų ir… Sąrašo nesudarinėkit, nes pradėsit gundytis. Nesvarbu.

Pirmas atradimas

Vagys yra vienodi visame pasaulyje – pagriebęs rankinuką iš jo ištraukia kas vertinga ir numeta kur nors netoliese. Nežinau, kodėl nesugalvojau apeiti kaimynystės anksčiau, bet pirma idėja vistiek buvo – jeigu rankinukas pavogtas, tai jis yra kažkur apylinkėse. Neįsivaizduoju dviejų juodai apsirengusių vyrukų su kaukėmis ir pirštinėmis besinešiojančių didelį geltoną blizgantį rankinuką. Vieno treniningais apsirengusio vyruko, be pirštinių ir su dideliu geltonu blizgančiu rankinunku taipogi neįsivaizduoju. Kaip ten bebūtų – šeštadienį vakare Agnes užsiminė, kad reikėtų patikrinti ar jis tiesiog neguli šiukšlių dėžėje. Aničkai oras pasirodė per šaltas, todėl šeštadienio vakarą (apie 24 valandas po dingimo) aš išėjau į lauką ir pašviečiau telefonu į konteinerį – viduje gulėjo prasegtas juodas rankinukas su rožine pinigine viduje.

Be abejo, surasto rankinuko neliečiau ir iš karto nulėkėme į policijos nuovadą (kodėl tai darėme su mašina – nežinau – pėsčiomis trys minutės kelio). Šioje vietoje negaliu nepastebėti, kad žemiausio rango policininkai, kaip ir vagys, visame pasaulyje vienodi – stereotipiškai kvaili nepatyrę. Budintis aišku labai apsidžiaugė, kad jam mažiau darbo bus, dar uždavė klausimų (kurie turėjo būti užduoti iš karto kai Anička pranešė apie vagystę), bandė kažką dar aiškinti, kad mūsų versija neteisinga, ir galų gale atsiuntė detektyvus, kurie be tiesioginių pareigų atlikimo davė ir patarimą – nepalikite sulaužytų vartų – tai tiesiog kviečia vagis užeiti! Ir šiaip, aukštesnio rango policininkai nuteikia maloniai ir paguodžia, bei puikiai moka apsimesti, kad rūpinasi.

Surastas rankinukas buvo iš kito apvogto namo – be abejo, negaliu to tvirtinti 100%, tačiau nuovadoje gardistas užsiminė, kad kaimynai pranešė apie dingusį rankinuką su rožine pinigine viduje. Taigi, jie buvo apvogti pirmiau negu mes.

Apklausos, forensics ir antras atradimas

Sekmadienio rytą pirma užduotis be abejo buvo apeiti kaimynus ir paprašyti, kad jie leistų pažiūrėti į jų šiukšliadėžes. Beje, esu nusivylęs airių policija, nes jie labai greitai nusikratė šito darbo ir surado begalę priežasčių, kodėl jie negali mums padėti to daryti. Na, sakykim darbo labai daug turi, bet vistiek… Gerai, kad pusė kaimynų, iš esmės visame kvartale, yra lenkai – Aničkai lengva susikalbėti ir sulaukti pagalbos. Deja – apklausa be rezultatų.

Tiesa, tuo pačiu dar šiek tiek pasivaikšiojome… ir radome Aničkos daiktų – tarp jų ir telefoną! Be abejo, vėlgi nieko nelietėme ir iš karto nuvažiavome į policiją. Tiesa iš to naudos daug nebuvo, nes vienas iš kaimynų taip pat juos rado ir atnešė. Čia turiu prisipažinti, kad situacijos nesuvaldžiau ir aiškiai išreiškiau kaimynui nusiminimą, kad jis tuos daiktus palietė – pirštų atspaudų nuimti jau nebebus galima… O juk derėjo džiaugtis, kad daiktai atsirado ir kad kaimynas geraširdis (Nokia 7373)! Bad luck – policija tuos daiktus apžiūrėti pavėlavo gal tik 3 minutėmis.

Kadangi daiktus radome netoli tvoros – natūraliai pasižiūrėjau ir kas yra už jos. Ten gulėjo dar keli lūpdažiai ar akių tušai (aš tikrai ne ekspertas šioje srityje). Taigi nuo to pradėjo kilti dar daugiau versijų – iš kur vagys atėjo? Kur jie nuėjo? Kur yra rankinukas?

Santrauka

Dar kartelį trumpai apie viską – faktai:

• Aničkos rankinukas dingo penktadienį vakare, iš virtuvės, kurioje yra didelės stiklinės durys į galinį kiemą
• Šeštadienį apie pietus paaiškėjo, kad dingo daiktų iš mažiausiai dviejų namų toje pačioje kaimynystėje kaip ir mes
• Šeštadienį vakare radome svetimą rankinuką mūsų šiukšlių dėžėje
• Sekmadienį ryte nustojo veikti Aničkos telefonas
• Sekmadienį apie pietus radome dalį Aničkos daiktų, kurie buvo išsimėtę gana tiesa linija

Ganėtinai akivaizdžios išvados:

• Penktadienį per kaimynystę prasisuko vagis (ar keli vagys)
• Tai greičiausiai įvyko, todėl, kad tą patį vakarą miesto/kaimo centre vyko policijos reidas, kuriame buvo tikrinami pubai ir klubai (ieškoma narkotikų) – visos policijos pajėgos buvo sutelktos į vieną vietą
• Vagys tiesiog įėjo per galines duris, nes kiemo vartai buvo sulaužyti – bent vienas iš apvogtų namų taipogi neturi kiemo vartų.
• Vagys atėjo į mūsų kiemą, tiesiai iš kito kiemo ir išmetė ten pavogtą rankinuką į mūsų šiukšlių dėžę. Kadangi piniginė vis dar buvo rankinuke (nors ir tuščia) – vagys skubėjo ir turėjo konkretų tikslą – surinkti kuo daugiau grynųjų pinigų.
• Aničkos telefoną vagys arba pametė, arba tiesiog nenorėjo vargintis – domėjosi tik grynaisiais

Schema

Žalia spalva – galiniai kiemai; pilka spalva – keliai ir takeliai; rodyklės žymi praėjimus į galinius kiemus tiesiai iš lauko – ne visi namai juos turi.

1. Pirmas apvogtas namas
2. Mūsų šiukšlių dėžė, kurioje radome rankinuką iš pirmo namo
3. Mūsų durys į galinį kiemą
4. Lūpdažis
5. Tušinukas
6. Laisvų rankų įranga
7. Telefonas, užrašų knygutė, dar truputis kosmetikos
8. Už sienos naujai statomame name jau yra “būdelė”; tarp jos ir sienos – dar truputis kosmetikos

Kur ieškoti?

Taigi esminis klausimas – kur yra Aničkos rankinukas ir piniginė? Pirmas variantas, kurį tikrinome vagys iškraustė rankinuką kažkur pakeliui ir paskui jį metė nuo takelio kryptimi 5 – 8. Daiktai išsibarstė, o rankinukas turėjo nuskristi kažkur už sienos ir už būdelės – tačiau jo ten nėra!

Kaip vagys pateko į ten kur radome daiktus? Ar gal tiksliau – kaip tie daiktai ten atsirado, jeigu jie nemetė rankinuko? Naujai statomų namų kiemus lyg ir apžiūrėjime (tiek kiek leidžia įstatymai nesibraunant į vidų). Ar vagys iš mūsų kiemo pasišalino laipiodami per tvoras (kryptimi 2-4), ar jie išėjo taip kaip ir įėjo per praėjimą? Kokia kryptimi jie judėjo? Ir kur jie nusinešė rankinunką?

Gana ilgai laužėme galvas. Vienas variantas, kurio patikrinti kol kas nesigauna – vagys lipo per tvoras į statybas ir rankinuką numetė kažkur ten, o daiktai išsibarstė jiems lipant per tvorą (rankinukas buvo prasegtas). Tai paaiškintų, kodėl jie nepasiėmė telefono, nors pasiėmė telefoną. Kai tik statybininkai grįš į darbus – bus galima su jais pašnekėti, kad įsileistų patikrinti…

Jeigu turite kokių nors kitų variantų, kuriuos derėtų patikrinti – būtinai pasidalinkite komentaruose.

Pamokos

1. Bet kokia kliūtis prieš vagystę yra svarbi – jeigu netoliese yra lengvesnis “taikinys” – vagys pirmiau eis ten. Uždarykite ir susitvarkykite vartus, užrakinkite duris, nepalikite daiktų akivaizdžiose vietose, prisijunkite šviesos šaltinį su judesio sensoriumi – daug nekainuoja (sekmadienį Anička tam išleido 29 eurus 79 centus).
2. Pametus raktus – nedelsiant keiskite spynas.
3. Pastebėjus įtartinus asmenis – skambinkite į policiją ir nesidrovėkite. Jeigu mes būtume nepranešę policijai – jie galvotų, kad tai kas įvyko penktadienį buvo pavienė neišsprendžiama vagystė. Arba dar greičiau – tiesiog pamestas daiktas.
4. Palaikykite gerus santykius su kaimynais – niekada negali žinoti, kada teks pasibelsti į jų duris su prašymu.

Paprasta, ar ne?